Algis Kalėda / Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. 278p. – Santr. angl., lenk. ISBN 978-609-425-072-9 (įr.)   

Lietuvių–lenkų istorijos, kultūrų bei literatūrų santykių, sąryšingumo klausimai pastaraisiais dešimtmečiais tapo viena iš centrinių mūsų humanitarikos problemų, mat čia susitelkia daug tautinės lietuvių tapatybės ir lemties faktorių. Nauja profesoriaus A. Kalėdos monografija - apie sistemiškai netyrinėtą Lietuvos temą lenkų kalba parašytuose tekstuose nuo M. Strijkovskio iki šių dienų. Atskiras ir specifinis tyrinėjimų baras – apskritai lenkiškoji / lenkakalbė Lietuvos literatūra, kurios statusas dar nėra nuodugniau apibūdintas ir apibrėžtas mokslinėse diskusijose. Ji dažniausiai intuiciškai suvokiama kaip šimtmečius egzistuojantis, metalingvistinių veiksnių vienijamas reiškinys, išsiskiriantis savitais bruožais bei specifine integracijos logika. Šiam fenomenui priklausytų ir nemažas skaičius dvikalbių lietuvių rašytojų bei lenkų autoriai, gyvenę ir gyvenantys Lietuvoje, įvairiais saitais susiję su mūsų šalimi.