Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė / Vilnius: Edukologija. 2011. 400 p., ISBN 978-9955-20-601-9

Monografijoje pateikiama lietuvių ir prancūzų literatūrinių ryšių panorama nuo viduramžių – savarankiškos Lietuvos periodo iki naujos nepriklausomybės XX amžiuje. Pasitelkus gausią dar netyrinėtą ar mažai žinomą istorinę-literatūrinę medžiagą, aiškinama Lietuvos įvaizdžio prancūzų literatūroje specifika. Pasirinktas barbarybės aspektas leidžia konceptualizuoti tyrimą. Nagrinėjant atskirus su Lietuva siejamus literatūros faktus, iškeliami nauji žymių prancūzų rašytojų Rousseau, Hugo, Balzaco, Stendhalio, Mérimée veiklos ir kūrybos aspektai. Pirmą kartą įvertinama Leonardo Chodzkos leidybinė veikla, atskleidžiamas paties poeto kuriamas ir garsių prancūzų intelektualų suformuotas Adomo Mickevičiaus portretas. Analizei pateikus skirtingų žanrų tekstus – ne tik grožinės literatūros kūrinius, bet ir kelionių užrašus, memuarus, publicistinius straipsnius bei enciklopedinio pobūdžio studijas, literatūrinių ryšių tyrimas virto tarpdalykinio pobūdžio studija, galinčia suintriguoti ne tik literatūrologus, bet ir istorikus, sociologus, kultūrologus.