Detail |
„Panemunėlis“ – 22-oji dviejų dalių šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Panemunėlio 240 metų sukakčiai (1772–2012), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), kitoms reikšmingoms šalies sukaktims.Ją sudaro 87 autorių – mokslininkų ir kraštotyrininkų – parašyti 114 straipsnių, 1684 knygos puslapiai, neišsitekę vienoje knygoje, todėl išleisti dviem tomais. Pirmoje monografijos dalyje rašoma apie Panemunėlio ir jo apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir kitimą, istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Daug dėmesio skiriama Sėlos dykros dalies – Nemunėlio aukštupio apgyvendinimui, dvarų ir kaimo istorijoms.Antroje dalyje supažindinama su krašto etnine kultūra, tautosaka, aptariama panemunėliečių tarmė ir jos kitimas per šimtą metų, nagrinėjama vandenvardžių kilmė, augalų pavadinimai, rašoma apie žymius panemunėliečius – liaudies švietėją kunigą J. Katelę, rašytoją ir kalbininką K. Jurgelionį, valstybės veikėją J. Tūbelį, kultūros darbuotoją P. Rusecką, dainininką J. Bieliūną, rašytoją mokslininką ir kultūrininką J. Tininį, skelbiamas kitų įžymesnių panemunėliečių biografijų sąvadas. Monografijoje paminėta daugiau kaip 8 tūkst. asmenų, susijusių su aprašomu kraštu. /// „Panemunėlis“ – 22-oji dviejų dalių šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Panemunėlio 240 metų sukakčiai (1772–2012), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), kitoms reikšmingoms šalies sukaktims.Ją sudaro 87 autorių – mokslininkų ir kraštotyrininkų – parašyti 114 straipsnių, 1684 knygos puslapiai, neišsitekę vienoje knygoje, todėl išleisti dviem tomais. Pirmoje monografijos dalyje rašoma apie Panemunėlio ir jo apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir kitimą, istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Daug dėmesio skiriama Sėlos dykros dalies – Nemunėlio aukštupio apgyvendinimui, dvarų ir kaimo istorijoms.Antroje dalyje supažindinama su krašto etnine kultūra, tautosaka, aptariama panemunėliečių tarmė ir jos kitimas per šimtą metų, nagrinėjama vandenvardžių kilmė, augalų pavadinimai, rašoma apie žymius panemunėliečius – liaudies švietėją kunigą J. Katelę, rašytoją ir kalbininką K. Jurgelionį, valstybės veikėją J. Tūbelį, kultūros darbuotoją P. Rusecką, dainininką J. Bieliūną, rašytoją mokslininką ir kultūrininką J. Tininį, skelbiamas kitų įžymesnių panemunėliečių biografijų sąvadas. Monografijoje paminėta daugiau kaip 8 tūkst. asmenų, susijusių su aprašomu kraštu. ///
|